Radvilų meškos

Vire, kepe, kila dūmэ,
Ūže, gaude dvara rūmэ.
Či svečiam meškutės šoka,
Ponam buva daugal’ juoka.

Meškos šoka či prė stala,
Patrepsėja, pakrypava.
Zukė sukas unt grindų,
Mene bild nuo jų pėdų.

Unt stalų kepsnė garava,
Meškos sveč’s či aptarnava.
Ponam tik šiurpэ nuvėje,
Radvil juokės ir streksėje.

Biržys’ jov meškų nelika,
Cirkam jos geriov pritika.
Stoga kupols nėt linguoj –
Meškos dviračės važiuoj!

Apvine Spurgs

Paspauskite mygtuką "Patinka" jei norite palaikyti šį dalyvį!

Stebuklings cvings

Šokė puikūs, poros mainos,
Daug jaunima, skamb ir dainos.
Tėp norėč’, kad aš ir tu
Šoktumėm visad abu.

Unt tavį kэ žiūr’ iš tola,
Tu gražiaus’ už viss atrodэ.
Prė tavį kol’ ašė prein,
Kits pakvieč’ ir šokt’ jov ain’.

Tėp kėp mislijo, išėje –
Unt manį jy pažiūrėje.
Kėp tik skelb’ merginų šokį,
Klaus’ jy man’, ar cvingų mok’.

Jos meilums manį pagava,
Nesuprunt aš jausmą savą.
Nor’ jos runkų deln’ turėt’,
Unt akels tik jai žiūrėt’.

Akys jos kėp ir ugnełεs,
Uždeg meila man širdełы.
Kėp no vyna apsvaigo,
Kų kalbεt’, nebežino.

Sarmatlyvs labэ buvo,
Šokdams kojų sumaišio.
Jy mėgina prisiglaust’,
Aš no jos artuma raust.

Tu gražiaus’s man’ es’ kvėtkelis,
Pirms pavasare žėdelis.
Tava žvilgsnis labэ miels,
Nedalyk tu je visiem.

Kэ dungы mirgės žvaigždełεs,
Nežadėk kitam runkełεs.
Aš lydės’ tau lig namų,
Aušru kol’ nušvis rytų.

Prė vartelių jos atėjem,
Išsiskirt’ nebenorėjem.
Koksэ gražs auksinis ryts,
Stebuklings ir nematyts!

Apvine Spurgs

Paspauskite mygtuką "Patinka" jei norite palaikyti šį dalyvį!

Mūsų Biržэ

Koks miels mum šits Biržų mėstelis,
Kertela Šiaurės Letuvo.
Či auga tėvэ ir senelė,
Ir aš šitaj vietε gimio.

Dvi upės apjuos’ mūsų miestų,
Lelijos či žydž’ undeny,
Laivelė unt ežera supas,
Sen pil’s mūsų miesta širdy.

Prėš daugalį daugalį metų,
Kur Biržų derling’ yr laukэ,
Či gil’ jūr apsėms žemį buva
Ir plauke medinė laivэ.

Del’ ta mūsų žemė daug klinčių,
Prė Biržų yr gipsa kalnэ.
Išplaun jį či požeme upės,
Atsiver’ urvэ, ežerэ.

Tok’ graž’ mūsų krašta kertela
Iš Kirkilų bokšta aukštэ.
Blizg undo kėp melsvos akełεs,
Kэ saułεs apšvieč’ spindulė.

Prė Radvilų rūmų tvirtovės
Suvein mūs biržiečių kelė.
Jy primen garbingų senovį,
Kur mūsų pramint’ či takэ.

Mum Biržэ – brungiaus’ to vėtela,
Vaiks sava sukvieč’ gan dažnэ.
Gyvenam kėp sesės, brolalė,
Vis’ esam ir būsim činai.

Apvine Spurgs

Paspauskite mygtuką "Patinka" jei norite palaikyti šį dalyvį!

Priėje uogos
Špuokų sužeists sods kraujuoj
Saldžiarūgštis ors

Či ašė

Paspauskite mygtuką "Patinka" jei norite palaikyti šį dalyvį!

Klėtkine suknele

Klėtkine suknele gatvėj suplazdėje,
Kadais mamos, dabar dukros.
Į pasimatymų ji vėl skubėje.
Klėtkine suknele gatvėj suplazdėje,
Alyvų garbanos vilnije vėjyj.
Pasikeite laikė, bet neišėje iš mados.
Klėtkine suknele gatvėj suplazdėje,
Kadais mamos, dabar dukros.

Či ašė

Paspauskite mygtuką "Patinka" jei norite palaikyti šį dalyvį!

Mėnesienos sapns

Virš sena miesta sapns leidžias,
Mėnule valtį ežers sup.
Nukrita vien žvaigžde į gelmį,
Spindėje auks žvynė žuvų.

Galings garss skamb mėnesienoj –
Riaumojims liūtų įdresk tylų
Lyg staugtų vilks miegant Gediminui.
Ar išsipildys pranašyste žyne?

Užsnūds pils sauga paslaptį Perkūna –
Baltuos mūruos – dviejų širdžių plakims.
Jaunavedžių auk tvirčiaus sien virta,
Parauda pilnats ir dinga debesy.

Įsiklausyk – ginklė sužvang tarsi prieš mūšį,
Jaunates ašmenys pasrūv sidabr,
Bet sklaidas kerė sutemų.
Tik koklių krosnyj rusens žarij pernakt…

Virš sena miesta saule kyl,
Nusimet ežers skraistį rūka.
Ten, kur žvaigžde nukrita, atras lelijų –
Jau nebe sapns, o stebukls.

Či ašė

Paspauskite mygtuką "Patinka" jei norite palaikyti šį dalyvį!

žeme kvep’ kėp liets
a dongs kėp rogė da nesudygė
saula užkrita ož miška
ė pro juods medžių kvarbatks
sonkias nakt’s ė rūks
nuskęst lakštingala ė šonu lojims
ė gandra lizds ont medżia vėršūnės
ė žvirblė vos vos kvėpuoj nejudėdam’ po pastog’
išplauk’ so mėnesia valtel i irias
par šito patvinusio pavasaria sutemo
mana dieduks, i dieduka tėvs
mana probabute i jos mam
vės didžė susėrūpėns
ka ramybės net spo smertės
jiem vis nė i nė
nogi atsiprašo gent’s mieliaus’
aš tik nuotrauks babos albom’ pakilojo
vyrė, žėkėt’ kor matas Smėlgių bažnyč’
a moterės sekėt pask Pabiržės varpa aido
prisiriškėt tė sava valtels
ė palaukėt kol pabaigs
šits juods pavasare atmintės vando tekėt’

Asta

Paspauskite mygtuką "Patinka" jei norite palaikyti šį dalyvį!

Kels (Kelias)
(šiek tiek sarkazmo gaidelės)

Kirdonys, Pabirže ir Birže
Gražiausis kelią ruožs
Katras man brungs.
Čė tek Upyte pro mana kaimynu Vytį
Ir Pabiržės bažnyč
Kur vės(visi) amžės sustypi,
Par švėnts pasipuošs ir piln
A paprastų dienų – musėt nelaiming…
A Biržų pils ir bažnytėla
Nė maž nepasikėly.
Čė vykst gražiausios švėntys Letuvo
Atvykst ir latvė uliavot.
Atavež silkės ir aulinių
Ka galėt braidyt, alos prigėry po maklyny.
Janonis plevesuoj pačiam centry
Galėtų daug kų pasakyt,
A ja tas nams, katras pri švesaforą
Da stov ir bus budai ilgai kėp Karvės Ola…
Tė kū čė bekalbėt, geriau jam skapstų ir ain ravėt…

Mergaičk.

Paspauskite mygtuką "Patinka" jei norite palaikyti šį dalyvį!

ALOS KELS

Viska yr po sauli,
Daug kelių pasauly.
Vien asfaltuot,
Kit da žvyruot.
Tiktai Biržė išskirtinė
Či kelė ti neeilinė,
Alos kels per Biržs ved
Viskų roda, viskų men.
Apsidairė ir pirmyn
Kels ein vis tolyn.
Či Likėnė ir smardone
Pasitink mus malonė.
Ti kur karve duobėn krita
Po šiai dienai neišlipa,
Net paminkls dėl jos stov,
Aplankyt turistai nor.
Ir barsuka gyva būt
Tiktai imt ir įgriūt.
Net ir Iev ti įgriuva
Pasiroda, kad stor buva.
A Druseikė basūs laksta
Smėls, žvyrs po kojom traška.
Ir tilčiuks neblogs da stov
Ti žvejot biržiečė nor.
Kirkilė no bokšta matas,
Ežerėlių bangos plakas.
Alos kels vis vingiuoj,
Visus šauk ir vilioj.
Praša visus pakelaut
Ir alučia paragaut.

Širvėnos gulbė

Paspauskite mygtuką "Patinka" jei norite palaikyti šį dalyvį!

Gimti namai

Užžėlė brungus gimtinės takė
Žiūr unt keliu tušt namė
Lunguos juoduoj tamsum
Šveselės žiburio nebėr.

Senė jau palikt namė
Žmonės jau nebegrįš čionė.
Išlūžį obelės dejuos ir nesupras
Dėl ką neraik niekam jos obuolių.

Sulinks liep prė namų
Drebėdam lauks vasaros audrų,
Kad vėtros nenulaužyt šakų
Palikt jinai tadum be žiedų.

Aplaist nams ir tuščs šulnys
Vandenia iš ja nieks nesems.
Kažkadum paliks tik pamatė
Činai gyvenusių žmonių aidė.

Saliutė

Paspauskite mygtuką "Patinka" jei norite palaikyti šį dalyvį!
« Ankstesnis puslapis