Pirm dien sostinėj

Gūdžės tarybinės laikais, tadu, kai da pilės griuvėsiai buva, gyvena Biržos dvi draugės.

Či vis biržietiška šnekėja, vis visus pažinoja ir apė visus žinoja. Kas kiena brols, klasioks, kaimyns, kiena dukr ištekėja. Tadu didžiaus pramog Biržos buva daržs ir ežers Širvėnas. Senims daržų ravėja, a jaunims valtim plaukdava į meilas salų.

Tėp ir bėga rams draugių gyvenims, kol vienų gražių dienų atestats jos gava. Tadu atėja laiks palik provincijų ir važiuot į sostinį. Neturėja jos ni kompą, ni mobiliaką, tik susidėja tašėn kas geresnia buva ir Vilniun išvažiava.

Miests didels, piln žmanių, biržietiška nieks nešnek. Ku ti biržietiška, lietuviška beveik nešnek. Gava bendrabutį, apsigyvena ir išėja draugės sostinės apžiūrėt. Či tau ne Birža, pėsčs tol nenueis, be autobusa nė žingsnia, tik reik biletėlių nusipirkt. Priėja vien draugė prie kioska ir praša,- duokit dujai biliets. Kioskininkė žiūr unčiaks surauks, kiek tų bilietų nor pirkt. Kit draugė sako, – sakyk rusiška, mat , kad lietuviška nesuprunt. A rusiška tadu gerio, ni lietuviška vis žinoja ir suprata.

Kai šėp ne tėp biletėls nusipirka, tadu ir krautuvėn možna nuvažiuot. Kėp gi merginas parduotuvių neaplunkis.

Užėja vienon, žiūr puodėliai su lėkštelam tokie neblog, nutarė pasiimt. Įsigadis gi prė ūkia, gyvint ne viens mets Vilniui rėks. Savitarnos tadu da nebuva, vėl reik pardavėjas prašyt.

Apsitarė draugės ir saka pardavėjai, – jamam dujai podels su spatkeliais. Pardavėj tėp pat unčiaks tik suraukė , nes suprata tik vienų žodį jamam. Mat rusiška jama – duobė. Vėl ilga reikėja aiškint , ko jos nor pirkt.

Tadu draugės susimąstė, nieks či nebus, reik gražė lietuviška kalbėt, biržietiška tik Biržos suprant.

Saulė

Paspauskite mygtuką "Patinka" jei norite palaikyti šį dalyvį!

Komentuoti

Your email address will not be published. Privalomi laukeliai *

Galite naudoti HTML: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>