STAPUNĖS DIEN

Rudenėj… Dienos da šiltos, bet vakarė šaltūs. Ale tokie šaltūs, kep rudo. Didelis klapats man. Mat tur katinų Runcį. Dienų da po kiemų laksta, a naktį jo rėks laist gryčio. Gryčio, tė gryčio, bet kad labė murzins… Gal da ir blusų tur? Po pievų tė voliojas?… Nusprendžio savą Runicį išmazgot, tik tad laist gryčio. Kėp tario, tėp ir padario.

Nugi su kok tepal jį man ištrint? Girdėjo, kad ,,Čemerytės” padded?… Raik dumt vaistinėn. Kėp mat sulakščio. Dabar tik ieškot katiną… Išein laukan, gi gul ant žolės pilvų išvertis. Įsinešio grįčio ir gražė kalbin. Mat kitėp nesidos… Vieno runko dešr, kito runko ,,Čemerytės”. Muistas, nesiduod, bet šep tep ištepliojo. Nu kų dabar?.. Dabar tegu pabūn biškį pasko išmaudys upė. Per tų laikų išsiplovio gryčių.

Po kiek čėsą pasiėmio sava Runcį ir neš prė upės. Užėjo ant lieptą ir mečio vandeny… Kep kitėp jį išpraus? Plaukt mok ir katinė, tik jie bija vandenę. Išplauke mana tas katins ir parrūka namo. Įlaidžio gryčio. Laižas, prausias. No a aš sava darbs dirb tolio…

Tiktė žiūr, maną katins toks navatns… Uodegų ištimpis gul kėp negyvs. Mįslij, kas jam dabar daras? Duod mėsos kusnelį, neėd. Ku daryt?

Ded savą katinų tašė ir vež pas vetrinorų. Tegu patikrin, da nudvės…

Vetrinors išklausinėj viskų kėp buva ir saka:

- Ar gerė išmazgojė katinų?
- Įmečio upė ir išplauke….
- Čė ne mazgojims, – saka vetrinors – jis prisilaižę tava ,,Čemeryčių”. Pauostyk. Smird viss kailis. Dos kačių šampūną, išmaudyk kėp raikals. Tik neprausk su sava šampūn, katin kailis nupliks.
- Suprato, – sako. Darys kėp sakė.

Kiš vėl tų katinų į tašį ir gaben namo. No kėp man jį išmazgot dabar? Vyrs dirb, namo aš vien pat. Vonio neįkels, nesilais. Sugalvojo… Praus Runcį ant grindų. Kų gi darys? Paskoj grinds iššluostys.

Kė tėk pabandžio pilt ant katiną vandenį, tas pasiuta. Kėp rėže su nag, tėp ir stov rankoj strypę…

Ti kų dabar su jo man daryt? Reik surišt kojs. Atė vėl puls kailį laižyt ir vėl gulės pasliks. Nėr ką laukt… Atrado virvį ir surišio katin priekins kojs. A katins rėk ne sava bals. Akys kėp prožėktorė palika. Reik ir užpakalins kėp nors surišt? Tur aš jį išmazgot, gi prisilaižis ,,Čemeryčių” ir vėl pasliks gulės. Užsimovio stors pirštins ir riš toliau. No Katina rėkims… Vis gryč skamb. Akys kėp prožėktorė iššoka. Ramin aš jį kiek galėdam, bet nemačij. Galvoj, kad pribaigt nor…

Surišio su didel varg ir skub mazgot. Bemazgojant, Runcis draskes, kol vienų kojų ištrauke. Nu tad aš gavo su to užpakalin koj nosy… Raudon stripe per visų nosį stovėja. Nu kų padarys. Jis gi nesuprant, kad aš jį gelbėj?.. Svarb, kad katins švars. Dabar gales kėp pons gryčio megot pilvų išvertis.

Stapune

Paspauskite mygtuką "Patinka" jei norite palaikyti šį dalyvį!

Komentuoti

Your email address will not be published. Privalomi laukeliai *

Galite naudoti HTML: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>