VIS’ BIRŽIEČĖ DIRB IR DAINUOJ

Unt gryčios aš rado sava senų sąsvinį. Gal ir jūs noriat sužinot, kas prėš daugalį metų mana buva aprašyt?

Aš tε šindė po tiesum pėsč’s parėjo iš mokyklεs. Daug mokios, jou ir galv apsisuke. Raiks pasilsεt – pagrajyt unt armonikėlεs ir padainuot. Iš kuknios gards smoks ain. Mam unt petelnės ispirgs čirškin, bliūd’ zaptį verd ir da giesmį niuniuoj. Uzbon’ šutits piens garuoj, po peč’ unt unglių bul’bos kep. Tėp norias pakarštavot. Bėt raiks laukt, kol’ susirinks vis šeimyn. Babute sake, kε buva jaun, tε tiek daug su valgim nesipėckioja. Unt pusryčių valge plocin’s su taukεs, pėtūs buva duon, batvinė ir kopūstε su mės, pusdėnia – čiupk, a vakar’ – kunkuliene ar bulbiene.

Broliuks išėjis oran. Pas šulnį prė svirtės viedran undenį pil’ ir trauk’ dainušku: „Mana panytėla kėp pamuliavot, gal jy mažytėla pėneliu mazgot“. Seso pritryne šeivs, kėp jai babute buva lieps, a dabar plūksns plεša ir sava meliodijų niuniuoj. Kaimink mezg dubul’ts pirštin’s, skaičiuoj ak’s, tė negal’ dainuot. Ale jos dukrela šalimos bovijas ir kažin kokių dainelы rėkoj.

Babute sėdž’ staklεs, audž’ milu ir dainuoj: „Ain unt darželį rūtų lunkyt, margos gegutės pasiklausyt. Marga gegute, jy kukodam, rūtų šakelы nusilinkdam. Po stikla lungu audž’ audėjėla, žėdnam daržely žydž’ lelijėla“. Šitų nedėlių buvam kaimyna apsėduos ir pakasynos. Labε gražė gedoja mūsų mam su babut’ – mam vede, a babute ir da trys moterės turavoje. Tatula žlugtų skalb’, mazgoj bliuskels, undarokėl’s, marškin’s su padurkėlės, šnipštukėl’s, bikš’s. Jy dainuoj: „Man’ mamute vis kalbina juodų rūbų siūt, aš jaunute nenorėjo vėnolynan būt. Vėnolynan kiet lov, negalεs’ užmigt, a aš myliama bernelia nenor’ či palikt“. Senelis vija virv’s punčėm, siuve ir lope apynastr’s. Dabar jou nuvėje prėmenė, supyla smetonų muštokė, sviestų suk ir dainuoj: „Buva ger gaspadine, gera vyra žmon ir sudėje jynε sūrį su visu smeton“. Jisε dažnε mum saka: „Kiek kas gal’, tiek tur’ krutėt ir nėr kų sudėjis runks prė pečios sėdėt“. Tete su kaimyn malks dienų pjove, po tam abud pasivaišina ir padainava. Tas talkinyks sake, kad labε girts als buva, no dvejų stiklinių galv pradėje sukt’s ir jis išėje unt nams. Tete name da tur’ daug darba: raik’ rėčkų miltų primalt, pirtį iškurint ir pirmam isivanot.

Nebėr man’ laika rašyt. Raik’ ait unt kūtį padėt tetė gyvul’s liuobt, gėriuk paduot piena iš butelia. Aš pamislijo, kad vis’ biržiečė dainuoj. Man’ gražiausios senelia dainos, labjaus tε šito: „Kaimi aš užaugo, kaimi vaikštinėjo, kaimi mergužėlы mylεti pradėjo“. Kε užaugs’, aš jų padainuos’ par radijų.

Adas Kietis

Paspauskite mygtuką "Patinka" jei norite palaikyti šį dalyvį!

Komentuoti

Your email address will not be published. Privalomi laukeliai *

Galite naudoti HTML: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>