RAŠYTOJA SARA POISSON APIE 2017 LAUREATUS

„Čė mana būt yr, atamen“

„Čė mana būt yr, atamen.“ Toks buvo vieno iš šių metų konkurso „Eilėraščė 2017“ kūrinio vis pasikartojantis motyvas. Jaudinantis motyvas, kuris galėtų apibūdinti kiekvieno geografiškai nuo biržų nutolusio biržiečio santykį su biržietiška tarme. Girdėdamas panašų eilėraštį toks biržietis tiesiog fiziškai pajunta, kad yra čia gyvenęs: Biržų krašte, bet ne mažiau – tarp biržiečių, kalbėdamasis su biržiečiais, biržietiškoje kalboje. Skaitome šių metų konkursui pateiktus eilėraščius tarsi vartytume giliausius savo sielos patyrimus iliustruojantį albumą. Tai pats brangiausias dalykas, kurį eiliuoti sugebantys biržiečiai gali padovanoti tiek nuo Biržų nutolusiems saviškiams, tiek ir ateities biržiečiams. Tad ačiū Tau, Edvardai, už puikų motyvą.

Vartant tokį sielos potyrių albumą labai nesinori rinkti, kuris iš tų potyrių ar atspindžių puikesnis ar puikiausias. Kiekvienas jų – ir brangus, ir įdomus, ir skirtingas nuo kitų, ir turintis savo vietą visame albume. Nepaprastai gražu matyti ne tik skirtingai eilėse apsakytą pasaulį, bet ir skirtingą požiūrį į biržietišką tarmę, į kalbą, į santykį su tam tikrais specifiniais garsais, kuriems dabartinė lietuvių rašytinė kalba, deja, nepritaikyta. Betgi kai kurie konkurso dalyviai – nepaprastai kūrybingi ir, galima sakyti, itin atsakingi: jie nenuleidžia rankų, nepasiduoda, randa net ir nelietuviškų simbolių, kad tik geriau užfiksuotų savo žodžio skambesį, kad tik jį geriau išgirstų skaitantysis! Su didžiausiu dėkingumu skaičiau Viktorijos, Zenkio, pasitelkusių minėtus simbolius, eilėraščius – jie galėtų būti geras atsakomybės ir įsiklausymo į kalbą pavyzdys kitiems.

Konkurso dalyvių eilėraščiai nukelia į prisiminimus, Biržų istoriją ar aktualijas – nuo Čiūdaro namelio ir „berankio“ Radvilos – iki santykių su kaimynais latviais, pašto ar Janonio. Ačiū už tai konkurso dalyviams Marytei, Šermukšniui, Klumpalai, Senai biržietei, Justui.

Kiti biržietiškai prabyla apie savo jausmus, gamtos reiškinių sukeliamus ar atspindimus išgyvenimus. Ačiū už tai Viktorijai, Austėjai, Aganai, Evaldui, Upelai, Gulbelai, Valerijai, A&R, Daivai.

Jaukios buities atspindžių, humoro ir dainingumo netrūko Kalvarto, Valdo, Šermukšnio, Evaldo eilėraščiams. O štai konkurso dalyviai Laumžirgis ir Vėtrungė puikiausiai įrodė, kad tarmė nesipriešina, kai ja bandoma ir sudėtingesnes, subtilesnes aukštąsias sielos akimirkas išsakyti.

Ištisa panorama – galbūt taip galėtume apibūdinti šių metų konkurso dalyvių pateiktą kūrybą. Kiekvienas šioje panoramoje – individualus, ypatingas, reikalingas, tam tikru savo vaidmeniu papildantis kitus. Todėl belieka pasidžiaugti iniciatyva, padėkoti konkurso dalyviams bei palinkėti visiems kalbėtis ir eiliuoti biržietiškai. Naudokime savo tarmę, nes ji mus vienija, ji kilsteli virš kasdienybės, virš biurokratinių kalbų, virš politikų tuščiažodžiavimo. Ji mus suartina, ji mūsų gyvenimui suteikia poezijos.

Sara Poisson, rašytoja.